Skrandžio rūgštingumas ir geležies pasisavinimas: koks pH reikalingas ir kas nutinka jam sumažėjus

Skrandžio rūgštingumas ir geležies pasisavinimas yra tiesiogiai susiję – tik pakankamai rūgščioje terpėje geležis tampa biologiškai aktyvi ir gali būti absorbuojama žarnyne. Padidėjęs pH mažina redukcijos efektyvumą ir silpnina geležies biologinį prieinamumą.

Nors geležies absorbcija vyksta dvylikapirštėje žarnoje, jos biocheminis paruošimas prasideda skrandyje. Skrandžio rūgštingumas lemia, ar geležis bus tinkamai išlaisvinta iš maisto struktūrų ir paruošta transportui per žarnyno sienelę.

Šiame straipsnyje aptarsime, koks skrandžio pH reikalingas efektyviam geležies pasisavinimui, kaip vyksta Fe³⁺ redukcija į Fe²⁺ ir kokie pokyčiai įvyksta, kai rūgšti terpė tampa nepakankama. Suprasdami šį mechanizmą, galėsite geriau įvertinti skrandžio rūgštingumo reikšmę visoje geležies metabolizmo grandinėje.

Kodėl geležies pasisavinimas prasideda skrandyje ir kuo skiriasi heminė bei neheminė geležis?

Geležies pasisavinimas yra daugiapakopis procesas. Nors mineralas absorbuojamas dvylikapirštėje žarnoje, jo cheminė aktyvacija prasideda skrandyje. Būtent skrandžio rūgštingumas sukuria terpę, kurioje geležis išlaisvinama iš maisto struktūrų, išlieka tirpi ir paruošiama absorbcijai.

Maiste geležis randama dviem pagrindinėmis formomis – heminė ir neheminė, ir jų priklausomybė nuo skrandžio pH skiriasi.

Heminė geležis, esanti gyvūninės kilmės produktuose, jau yra dvivalentės (Fe²⁺) formos ir apsaugota hemo struktūroje. Dėl šios molekulinės „apsaugos“ jos pasisavinimas yra stabilesnis ir mažiau priklauso nuo skrandžio rūgštingumo svyravimų.

Neheminė geležis, būdinga augaliniams produktams, dažniausiai yra Fe³⁺ – oksiduotos formos. Kad įvyktų efektyvus geležies pasisavinimas, ši forma turi būti redukuota į Fe²⁺. Ši redukcija vyksta rūgščioje terpėje ir tiesiogiai priklauso nuo pakankamo skrandžio rūgštingumo.

Jei skrandžio pH pakyla, neheminė geležis gali likti oksiduota, tapti mažiau tirpi ir sunkiau pasisavinama. Todėl skrandžio rūgštingumas yra kritinis veiksnys būtent neheminės geležies pasisavinimui, o jo reikšmė ypač išryškėja augalinės mitybos atveju, kur dominuoja ši geležies forma.

Koks skrandžio pH reikalingas geležies pasisavinimui?

Normalus tuščio skrandžio pH svyruoja apie 1–2. Tai labai rūgšti terpė, būtina baltymų denatūracijai ir geležies aktyvinimui. Valgio metu pH gali pakilti iki 3–4, tačiau fiziologiškai rūgšties sekrecija turi sugrąžinti terpę į stipriai rūgščią būseną.

Geležies pasisavinimas priklauso nuo Fe³⁺ redukcijos į Fe²⁺. Ši reakcija optimaliai vyksta esant žemam pH. Kai skrandžio rūgštingumas sumažėja ir pH pakyla virš 3–4, redukcijos efektyvumas mažėja. Esant pH virš 4–5, geležis gali pradėti formuoti mažiau tirpius junginius ir prarasti biologinį prieinamumą.

Svarbu pabrėžti, kad pH skalė yra logaritminė. Perėjimas nuo pH 2 iki pH 4 reiškia apie 100 kartų mažesnį rūgštingumą. Toks pokytis gali reikšmingai paveikti geležies pasisavinimą, net jei skaičiai atrodo nedideli.

Kaip skrandžio rūgštingumas aktyvina geležį?

Geležies pasisavinimas neįmanomas be pirminės biocheminės transformacijos. Didžioji dalis neheminės geležies maiste yra Fe³⁺ formos, kuri nėra tinkama tiesioginei absorbcijai.

Skrandyje veikiant druskos rūgščiai (HCl):

• geležis išlaisvinama iš maisto struktūrų,
• palaikomas jos tirpumas,
• sudaromos sąlygos redukcijai į Fe²⁺.

Fe²⁺ forma yra būtina DMT1 transporteriui, esančiam dvylikapirštėje žarnoje. Būtent per šį transporterį vyksta aktyvus geležies pasisavinimas.

Procesą galima apibendrinti taip: Maistas → skrandžio rūgštingumas (HCl) → Fe³⁺ → Fe²⁺ → absorbcija žarnyne

Be pakankamo skrandžio rūgštingumo ši grandinė tampa neefektyvi.

Kas vyksta su geležimi, kai skrandžio rūgštingumas sumažėjęs?

Kai skrandžio rūgštingumas sumažėja, pirmiausia sutrinka Fe³⁺ redukcija. Oksiduota forma lieka mažiau aktyvi ir nepilnai pasiruošusi absorbcijai.

Be to, esant aukštesniam pH, geležis tampa mažiau tirpi ir gali jungtis su kitais maisto komponentais, sudarydama netirpius kompleksus. Tokie junginiai nėra efektyviai transportuojami per DMT1 sistemą. Dėl to mažėja geležies pasisavinimas žarnyne, o nepasisavinta dalis pašalinama iš organizmo.

Svarbu suprasti, kad sumažėjęs skrandžio rūgštingumas nekeičia suvartotos geležies kiekio, tačiau tiesiogiai mažina jos biologinį prieinamumą.

Ilgalaikė sumažėjusio skrandžio rūgštingumo įtaka geležies pasisavinimui

Jei skrandžio rūgštingumas ilgą laiką išlieka nepakankamas, geležies pasisavinimas sistemingai mažėja. Mažėja Fe²⁺ susidarymas, silpnėja absorbcija ir į kraujotaką patenka mažesnis geležies kiekis.

Grandinė yra aiški: Sumažėjęs skrandžio rūgštingumas → mažesnė redukcija → mažesnė absorbcija → mažesnis geležies patekimas į kraują → lėtesnis atsargų formavimas.

Išvada

Skrandžio rūgštingumas yra fundamentalus geležies pasisavinimo veiksnys. Nors geležis absorbuojama dvylikapirštėje žarnoje, jos biologinis aktyvinimas ir tirpumo palaikymas prasideda skrandyje. Būtent čia Fe³⁺ redukuojama į Fe²⁺ – formą, tinkamą transportui per DMT1 sistemą.

Kai skrandžio pH pakyla, silpnėja redukcija, mažėja tirpumas ir į žarnyną patenka mažiau biologiškai aktyvios geležies. Dėl to mažėja absorbcija ir ilgainiui gali sulėtėti atsargų formavimas.

Svarbiausia suprasti, kad skrandžio rūgštingumas veikia ne suvartotos geležies kiekį, o jos biologinį prieinamumą. Todėl vertinant geležies metabolizmą, svarbu atsižvelgti ne tik į mitybą ar papildus, bet ir į skrandžio rūgštingumo būklę – tai pirmasis ir lemiamas etapas visoje geležies pasisavinimo grandinėje.

Jei norite sužinoti, kodėl būtent jūsų feritinas yra per žemas ir ką tokiu atveju daryti, peržiūrėkite kitus straipsnius feritino temoje.

Būkite sveiki!

Šaltiniai

1. NIH – Office of Dietary Supplements: Iron (Fact Sheet for Health Professionals)
   https://ods.od.nih.gov/factsheets/Iron-HealthProfessional/
   (Autoritetinga apžvalga apie geležies formas, pasisavinimą, kofaktorius ir inhibitorius, heminę vs neheminę geležį.)
2. NCBI Bookshelf (NIH): “Iron” (Human Nutrition / Trace elements skyrius)
   https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK222309/
   (Išsamiai apie heminės ir neheminės geležies biologinį prieinamumą, neheminės geležies tirpumą rūgščioje skrandžio terpėje ir redukcijos svarbą.)
3. StatPearls (NCBI Bookshelf): Biochemistry, Iron Absorption
   https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK448204/
   (Trumpa, klinikiniu požiūriu aiški geležies absorbcijos grandinė: Fe³⁺/Fe²⁺ būklė, absorbcija duodenoje/proksimalinėje jejunumo dalyje, mechanizmai.)
4. RSC Books: Iron Absorption in Human Duodenum by Dcytb and DMT1 (2025)
   https://books.rsc.org/books/edited-volume/2304/chapter/8501065/Iron-Absorption-in-Human-Duodenum-by-Dcytb-and
   (Ekspertinis šaltinis apie DMT1 kaip Fe²⁺ transportą ir Fe³⁺ redukcijos (Dcytb) svarbą prieš absorbciją.)
5. PMC (NIH): Duodenal Cytochrome b (DCYTB) in Iron Metabolism (review)
   https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC4425144/
   (Mokslinė apžvalga apie Dcytb vaidmenį redukuojant Fe³⁺ → Fe²⁺ ir ryšį su neheminės geležies pasisavinimu.)
6. MSD Manuals (Professional): Overview of Acid Secretion
   https://www.msdmanuals.com/professional/gastrointestinal-disorders/gastritis-and-peptic-ulcer-disease/overview-of-acid-secretion
   (Autoritetingas fiziologinis paaiškinimas apie HCl sekreciją, pepsino aktyvaciją ir rūgšties reikšmę virškinimui.)
7. Merck Manual (Professional): Gastric Analysis
   https://www.merckmanuals.com/professional/gastrointestinal-disorders/diagnostic-and-therapeutic-gastrointestinal-procedures/gastric-analysis
   (Apie hipohlorhidriją/achlorhidriją, rūgšties sekrecijos sutrikimų kontekstą ir klinikinę rūgšties funkcijos diagnostiką.)
8. Cleveland Clinic: Hypochlorhydria (Low Stomach Acid)
   https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/23392-hypochlorhydria
   (Pacientui suprantamas, bet mediciniškai patikimas šaltinis apie sumažėjusią skrandžio rūgštį ir jos įtaką maistinių medžiagų pasisavinimui.)
9. Harvard T.H. Chan (The Nutrition Source): Iron
   https://nutritionsource.hsph.harvard.edu/iron/
   (Apie heminę ir neheminę geležį, maisto šaltinius ir bendrą pasisavinimo logiką – tinkama edukacinei straipsnio daliai.)
10. IUPAC Gold Book: pH (oficialus apibrėžimas)
    https://goldbook.iupac.org/terms/view/P04524
    (Patikimiausias pH apibrėžimas: pH kaip logaritminė vandenilio jonų aktyvumo funkcija – pagrindžia „pH skalė yra logaritminė“ teiginį.)
11. Khan Academy: Acids, bases, pH and buffers (pH logaritminė skalė)
    https://www.khanacademy.org/science/biology/water-acids-and-bases/acids-bases-and-ph/a/acids-bases-ph-and-bufffers
    (Aiškus paaiškinimas, kad 1 pH vienetas = 10 kartų pokytis, todėl pH 2 → pH 4 ≈ 100 kartų mažesnis rūgštingumas.)
12. StatPearls (NCBI Bookshelf): Physiology, Stomach
    https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK535425/
    (Bazinė skrandžio fiziologija: HCl sekrecija, pepsinogeno/pepsino sistema – tinka „skrandis inicijuoja procesą“ argumentui.)