Kava ir cholesterolis: ar kava didina cholesterolio kiekį kraujyje?

Kava ir cholesterolis susiję dėl kavos sudėtyje esančių junginių – kafestolio ir kahveolio, kurie gali didinti blogojo (LDL) cholesterolio kiekį kraujyje. Tačiau ne visa kava veikia vienodai: filtruota kava cholesterolio dažniausiai nedidina, o nefiltruota gali turėti reikšmingą poveikį.

Kavos ir cholesterolio tema pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau dėmesio, nes daugelis žmonių pastebi, kad reguliariai geriant kavą gali keistis cholesterolio rodikliai kraujyje. Vieniems kava neturi jokios įtakos, o kitiems – net ir be didelių mitybos klaidų – padidėja blogasis (LDL) cholesterolis.

Tai kelia natūralų klausimą: kodėl kava vieniems „nekenkia“, o kitiems gali tapti rizikos veiksniu? Atsakymas slypi ne tik kavos kiekyje, bet ir jos ruošimo būde, individualioje organizmo reakcijoje, kepenų veikloje bei genetiniuose ypatumuose. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip kava veikia cholesterolį, kuri kava yra rizikingiausia ir kaip mėgautis kava nekenkiant širdies ir kraujagyslių sveikatai.

Kaip kava veikia cholesterolio kiekį kraujyje?

Norint suprasti, koks yra ryšys tarp kavos ir cholesterolos, pirmiausia svarbu trumpai paaiškinti, kas yra cholesterolis ir kodėl ne visi jo rodikliai vertinami vienodai.

Cholesterolis – tai riebalinė medžiaga, būtina organizmui: iš jo gaminami hormonai, vitaminas D, tulžies rūgštys, jis svarbus ląstelių membranų stabilumui. Problema kyla ne dėl paties cholesterolio, o dėl jo pertekliaus ir netinkamo pasiskirstymo kraujyje.

Vertinant cholesterolio kiekį, svarbu žiūrėti ne tik į bendrą cholesterolį, bet ir į atskiras frakcijas:

• LDL (mažo tankio lipoproteinai) dažnai vadinami „bloguoju“ cholesteroliu, nes jų perteklius siejamas su aterosklerozės ir širdies ligų rizika.
• HDL (didelio tankio lipoproteinai) laikomi „geruoju“ cholesteroliu, nes padeda pernešti cholesterolį iš audinių atgal į kepenis.

Būtent LDL ir HDL santykis leidžia tiksliau įvertinti širdies ir kraujagyslių riziką, nei vien bendras cholesterolio skaičius.

Čia ir atsiranda klausimas, kur į šią schemą „įsiterpia“ kava. Kava neturi cholesterolio, tačiau joje esantys natūralūs junginiai – kafestolis ir kahveolis – gali veikti kepenų fermentus, atsakingus už cholesterolio apykaitą. Dėl to kai kuriems žmonėms kava gali padidinti būtent LDL cholesterolio kiekį, ypač jei geriama nefiltruota kava. Taigi ryšys tarp kavos ir cholesterolio nėra tiesioginis, bet jis priklauso nuo kavos rūšies, ruošimo būdo ir individualios organizmo reakcijos.

Kavos sudėtyje esantys junginiai, kurie didina cholesterolį

Kalbant apie kavą ir cholesterolį, svarbu suprasti, kad ne pati kava tiesiogiai didina cholesterolio kiekį kraujyje, o joje esantys specifiniai biologiškai aktyvūs junginiai. Būtent šios medžiagos paaiškina, kodėl vieniems žmonėms reguliariai geriant kavą padidėja blogasis cholesterolis, o kitiems – ne.

Kafestolis ir kahveolis: pagrindiniai kaltininkai

Kafestolis ir kahveolis – tai natūralūs diterpenai, randami kavos pupelėse. Šios riebaluose tirpios medžiagos išsiskiria kavos ruošimo metu ir patenka į gėrimą, ypač tada, kai kava nefiltruojama arba filtruojama nepopieriniu filtru.

Didžiausia kafestolio ir kahveolio koncentracija aptinkama:

• plikomoje kavoje,
• turkiškoje kavoje,
• prancūziško preso kavoje (French Press),
• espresse,
• moka kavoje.

Filtruojant kavą per popierinį filtrą, didžioji dalis šių junginių lieka filtre, todėl jų poveikis cholesterolio kiekiui tampa minimalus.

LDL cholesterolio didėjimo rizika pradeda ryškėti tuomet, kai bendras kafestolio ir kahveolio kiekis kavos puodelyje viršija maždaug 2–3 mg. Esant tokiam kiekiui, ypač jei kava geriama kasdien, šie diterpenai gali pradėti slopinti tulžies rūgščių sintezę kepenyse ir mažinti cholesterolio pasišalinimą iš organizmo.

Kai kafestolio ir kahveolio kiekis siekia apie 4–6 mg ar daugiau viename puodelyje, LDL cholesterolio didėjimo rizika tampa kliniškai reikšminga, ypač žmonėms, turintiems genetinį polinkį, kepenų apkrovą ar jau padidėjusį LDL.

Kavoje, kurioje kafestolio ir kahveolio kiekis neviršija ~0–0,5 mg puodelyje (filtruota, tirpi ar filtruota be kofeino kava), reikšmingo poveikio LDL cholesterolio kiekiui dažniausiai nepastebima.

Kaip kafestolis ir kahveolis veikia kepenis ir cholesterolio sintezę?

Kafestolis ir kahveolis veikia kepenų fermentų sistemas, kurios reguliuoja cholesterolio apykaitą organizme. Šie junginiai:

• slopina tulžies rūgščių sintezę,
• mažina cholesterolio šalinimą per tulžį,
• skatina LDL cholesterolio (blogojo cholesterolio) koncentracijos didėjimą kraujyje.

Kadangi kepenys yra pagrindinis organas, atsakingas už cholesterolio gamybą ir reguliavimą, jų veiklos pokyčiai tiesiogiai atsiliepia kraujo lipidų profiliui. Dėl šios priežasties ryšys tarp kavos ir cholesterolio ypač svarbus žmonėms, turintiems kepenų apkrovą, genetinį polinkį į padidėjusį cholesterolį ar jau nustatytus lipidų apykaitos sutrikimus.

Šis mechanizmas paaiškina, kodėl kavos poveikis cholesterolio kiekiui nėra vienodas visiems – jis priklauso nuo kavos ruošimo būdo, suvartojamo kiekio ir individualios organizmo reakcijos.

Kokia kava labiausiai didina cholesterolį?

Analizuojant temą kava ir cholesterolis, svarbu ne tik kiek kavos geriama, bet ir kokia kava pasirenkama. Skirtingi kavos ruošimo būdai lemia, kiek kafestolio ir kahveolio patenka į puodelį, todėl kai kurios kavos rūšys gali reikšmingiau didinti blogojo (LDL) cholesterolio kiekį kraujyje. Žemiau – kavos tipai, kurie laikomi rizikingiausiais.

Kava ir cholesterolis: kavos rūšys nuo didžiausio iki mažiausio poveikio

Kiekiai pateikiami apytiksliai. Vertinamas 1 standartinis puodelis (~150–200 ml) arba nurodytas porcijos dydis.

Kavos ruošimo būdas	Kafestolis + kahveolis (mg / porcijoje)	Poveikis cholesterolio kiekiui
Plikoma kava ir turkiška kava	~6–8 mg	Labai stipriai didina LDL
Juoda kava (be filtro)	~5–8 mg	Labai stipriai didina LDL
Prancūziškas presas	~5–7 mg	Stipriai didina LDL
Moka kava (kavinukas)	~4–6 mg	Didina LDL
Cold brew be filtro	~2–4 mg	Gali didinti LDL
Espresso (2–3 porcijos per dieną)	~3–6 mg	Gali reikšmingai didinti LDL
Espresso (1 porcija)	~1–2 mg	Nedidelis–vidutinis poveikis
Juoda kava (filtruota)	~0–0,2 mg	Beveik nedidina
Cold brew (filtruota)	~0–0,5 mg	Minimalus poveikis
Filtruota kava (popierinis filtras)	~0–0,2 mg	Beveik nedidina
Kava be kofeino (filtruota)	~0–0,2 mg	Nedidina
Tirpi kava	~0 mg	Nedidina

Kaip interpretuoti lentelę:

• Kuo daugiau kafestolio ir kahveolio – tuo didesnė LDL didėjimo rizika
• Net keli espresso kavos puodeliai per dieną gali prilygti nefiltruotai kavai
• Popierinis filtras yra svarbiausias veiksnys, mažinantis cholesterolio didėjimą
• Kofeinas nėra pagrindinis kaltininkas – svarbiausi yra diterpenai

Nefiltruota kava (plikoma, turkiška, prancūzišku presu ruošta kava (French Press))

Nefiltruota kava yra vienas stipriausių veiksnių, siejamų su padidėjusiu cholesteroliu. Ruošiant kavą be popierinio filtro, didžioji dalis kafestolio ir kahveolio lieka gėrime.

Didžiausią poveikį cholesterolio kiekiui turi:

• plikoma kava ir turkiška kava,
• prancūziško preso kava (French Press),
• bet kokia kava, ruošiama be popierinio filtro.

Reguliariai geriant šias kavos rūšis, ypač kelis puodelius per dieną, gali didėti LDL cholesterolis, net jei mityba iš pirmo žvilgsnio yra subalansuota.

Espresso ir moka kava

Nors espresso kavos porcija yra nedidelė, joje kafestolio ir kahveolio koncentracija yra gana didelė. Jei espresso geriama dažnai arba keli puodeliai per dieną, tai gali turėti įtakos cholesterolio rodikliams.

Panašiai veikia ir moka kava (ruošiama kavinuku):

• nėra popierinio filtro,
• diterpenai lengvai patenka į gėrimą,
• ilgainiui gali būti fiksuojamas LDL (blogojo) cholesterolio padidėjimas.

Todėl kalbant apie kavos ir cholesterolio ryšį, espresso ir moka kava laikomos vidutinės–didesnės rizikos pasirinkimu.

Kava su sviestu ar kokosų aliejumi (bulletproof)

Kava su sviestu ar kokosų aliejumi, dar vadinama bulletproof kava, kelia papildomų rizikų žmonėms, turintiems padidėjusį cholesterolį.

Šio tipo kava:

• turi daug sočiųjų riebalų,
• gali skatinti LDL cholesterolio augimą,
• ypač nepalanki, jei geriama kasdien ir vietoj pusryčių.

Net jei pati kava būtų filtruota, pridėti riebalai gali sustiprinti neigiamą poveikį lipidų balansui. Todėl žmonėms, kuriems aktuali tema kava ir cholesterolis, tokio tipo kavos vartojimą verta vertinti itin atsargiai.

Kokia kava nedidina cholesterolio?

Nors tema kava ir cholesterolis dažnai siejama su neigiamu poveikiu, svarbu pabrėžti, kad ne visa kava didina cholesterolio kiekį kraujyje. Tinkamai pasirinktas kavos ruošimo būdas leidžia mėgautis kava be reikšmingos rizikos lipidų balansui, net ir tiems, kuriems jau nustatytas padidėjęs LDL cholesterolis.

Filtruota kava

Filtruota kava laikoma saugiausiu pasirinkimu, kai kalbama apie cholesterolį. Ruošiant kavą per popierinį filtrą, didžioji dalis kafestolio ir kahveolio lieka filtre ir nepatenka į gėrimą.

Filtruota kava:

• praktiškai nedidina LDL cholesterolio,
• yra tinkama net žmonėms su padidėjusiu cholesteroliu,
• leidžia išlaikyti kavos antioksidacines savybes be nepageidaujamo poveikio kepenims.

Dėl šios priežasties ryšys kava ir cholesterolis filtruotos kavos atveju dažniausiai yra neutralus.

Tirpi kava

Tirpi kava taip pat pasižymi labai mažu kafestolio ir kahveolio kiekiu. Gamybos proceso metu didžioji dalis šių junginių yra pašalinama, todėl tirpi kava laikoma cholesterolio atžvilgiu saugia.

Svarbu atkreipti dėmesį:

• rinktis paprastą tirpią kavą, be pridėtinio cukraus ar grietinėlės,
• vengti saldintų 3in1 ar panašių mišinių, kurie gali neigiamai veikti lipidų profilį.

Tinkamai pasirinkta tirpi kava neturi reikšmingo poveikio cholesterolio kiekiui kraujyje.

Šaltai ruošiama kava cold brew coffee

Šaltai ruošiama kava cold brew coffee – dar vienas palankus variantas žmonėms, kuriems aktuali tema kava ir cholesterolis. Šio metodo metu kava plikoma šaltu vandeniu ir dažniausiai filtruojama, todėl kafestolio ir kahveolio kiekis būna mažesnis.

Cold brew privalumai:

• mažesnė diterpenų koncentracija,
• švelnesnis poveikis skrandžiui,
• neutralus poveikis cholesterolio rodikliams, jei nenaudojami riebūs priedai.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad poveikį lemia ne pats cold brew, o tai, su kuo jis vartojamas – pridėtas grietinėlės, sirupų ar sviesto kiekis gali pakeisti bendrą efektą.

Skirtingos kavos rūšys ir kafestolio bei kahveolio kiekis: ar tai svarbu cholesterolio atžvilgiu?

Kalbant apie kavą ir cholesterolį, dažnai kyla klausimas, ar skirtingos kavos rūšys – pavyzdžiui, arabika ar robusta – turi skirtingą poveikį cholesterolio kiekiui kraujyje. Iš tiesų kavos pupelės rūšis turi įtakos kafestolio ir kahveolio kiekiui, tačiau praktikoje tai yra antraeilis veiksnys, palyginti su kavos paruošimo būdu.

Kafestolio ir kahveolio kiekis skirtingų kavos rūšių puodelyje

Vertinamas 1 puodelis kavos (~150–200 ml), ruošiamos be popierinio filtro.
Kiekiai pateikiami apytiksliai.

Kavos rūšis (pupelė)	Kafestolis + kahveolis (mg / puodelyje)	Poveikis cholesterolio kiekiui
Arabika (100%)	~5–9 mg	Stipriai didina LDL
Liberika	~5–8 mg	Stipriai didina LDL
Excelsa	~5–8 mg	Stipriai didina LDL
Arabika + robusta (mišinys)	~3–7 mg	Didina LDL, bet priklauso nuo proporcijų
Robusta (100%)	~2–4 mg	Vidutiniškai didina LDL
Kava be kofeino (nefiltruota)	~3–6 mg	Didina LDL
Kava be kofeino (filtruota)	~0–0,2 mg	Nedidina LDL

Svarbi pastaba:

Lentelėje nurodyti kiekiai galioja nefiltruotai kavai. Jeigu ta pati kava ruošiama per popierinį filtrą, kafestolio ir kahveolio kiekis sumažėja iki ~0–0,2 mg puodelyje, nepriklausomai nuo kavos rūšies. Todėl pagrindinė išvada – kavos paruošimo būdas yra svarbesnis už pupelės rūšį.

Arabika (Coffea arabica)

• Kafestolis: vidutinis–aukštas
• Kahveolis: aukštas
• Arabika natūraliai turi daugiau kahveolio nei kitos populiarios kavos rūšys.
• Jei arabika ruošiama nefiltruota, ji gali reikšmingai prisidėti prie LDL cholesterolio didėjimo.

Robusta (Coffea canephora)

• Kafestolis: mažesnis nei arabikoje
• Kahveolis: labai mažas arba jo beveik nėra
• Dėl mažesnio diterpenų kiekio robusta teoriškai laikoma šiek tiek palankesne cholesterolio atžvilgiu, tačiau tik tuo atveju, jei ruošimo būdas nepadidina diterpenų patekimo į puodelį.

Mišiniai (arabika + robusta)

• Kafestolis ir kahveolis: priklauso nuo mišinio proporcijų
• Dauguma komercinių kavų yra mišiniai, todėl diterpenų kiekis gali labai skirtis.
• Be informacijos apie ruošimo būdą, vien pupelių sudėtis neleidžia tiksliai įvertinti poveikio.

Kava be kofeino

• Kafestolis ir kahveolis: panašūs kaip įprastoje kavoje
• Kofeino pašalinimas nemažina diterpenų kiekio, todėl cholesterolio atžvilgiu svarbu ne tai, ar kava su kofeinu, o kaip ji ruošiama.

Kitos, rečiau vartojamos kavos rūšys (liberika, excelsa)

• Duomenų mažiau, tačiau diterpenų kiekiai dažniausiai artimi arabikai.
• Klinikinė reikšmė nedidelė dėl reto vartojimo.

Kas svarbiau – kavos rūšis ar paruošimo būdas?

Vertinant kavos ir cholesterolio tarpusavio ryšį, kavos paruošimo būdas yra svarbiausias veiksnys. Praktinė taisyklė labai paprasta:

• Filtruota arabika turi mažiau kafestolio ir kahveolio nei nefiltruota robusta.
• Popierinis filtras sulaiko didžiąją dalį diterpenų, nepriklausomai nuo pupelės rūšies.
• Nefiltruota kava (plikyta, turkiška, prancūzišku presu ruošta, moka) iš bet kokių pupelių gali didinti LDL cholesterolį.

Todėl žmonėms, kuriems aktualus cholesterolio klausimas, svarbiausia yra ne kavos pupelės pavadinimas, o tai, kaip kava paruošiama ir kiek jos išgeriama.

Apibendrinant: skirtingos kavos rūšys iš tiesų skiriasi kafestolio ir kahveolio kiekiu, tačiau realiame gyvenime šį skirtumą beveik visada „nusveria“ kavos ruošimo būdas. Jei siekiama sumažinti neigiamą poveikį cholesterolio kiekiui kraujyje, pagrindinis sprendimas – rinktis filtruotą kavą, o ne keisti arabiką į robustą.

Ar kavos skrudinimo lygis turi įtakos kafestolio ir kahveolio kiekiui?

Analizuojant temą kava ir cholesterolis, dažnai kyla klausimas, ar kavos skrudinimo lygis (šviesus, vidutinis ar tamsus) gali pakeisti kafestolio ir kahveolio kiekį puodelyje. Trumpas atsakymas – taip, skrudinimas turi įtakos, tačiau ji yra mažesnė nei kavos paruošimo būdo reikšmė.

Kaip skrudinimas veikia kafestolį ir kahveolį?

Kafestolis ir kahveolis yra šilumai jautrūs diterpenai, todėl skrudinimo metu dalis jų gali būti:

• dalinai suardoma,
• chemiškai pakitusi,
• arba likti mažesnės biologinės aktyvios formos.

Kuo skrudinimas intensyvesnis, tuo didesnė tikimybė, kad bendras diterpenų kiekis sumažės.

Kafestolio ir kahveolio kiekis 1 puodelyje kavos pagal skrudinimo lygį

Vertinamas 1 puodelis kavos (~150–200 ml), ruošiamos be popierinio filtro.
Kiekiai pateikiami apytiksliai, remiantis mokslinių tyrimų vidurkiais.

Skrudinimo lygis	Kafestolis + kahveolis (mg / puodelyje)	Poveikis cholesterolio kiekiui
Šviesus skrudinimas (light roast)	~5–8 mg	Didžiausia LDL didėjimo rizika
Vidutinis skrudinimas (medium roast)	~4–7 mg	Vidutinė–didesnė LDL didėjimo rizika
Vidutinis–tamsus (medium-dark)	~3–6 mg	Vidutinė LDL didėjimo rizika
Tamsus skrudinimas (dark roast)	~2–5 mg	Mažesnė LDL didėjimo rizika, bet išlieka
Labai tamsus (italian / french roast)	~1–3 mg	Mažiausia LDL didėjimo rizika iš nefiltruotų

Svarbi pastaba:

Šie skirtumai galioja tik nefiltruotai kavai. Jeigu bet kurio skrudinimo lygio kava ruošiama per popierinį filtrą, kafestolio + kahveolio kiekis sumažėja iki~0–0,2 mg / puodelyje. Todėl pagrindinė praktinė išvada – filtravimas yra svarbesnis nei skrudinimo lygis.

Skirtingi skrudinimo lygiai ir diterpenų kiekis

Šviesus skrudinimas:

• Turi daugiausia kafestolio ir kahveolio
• Išsaugoma daugiau natūralių kavos junginių
• Nefiltruota šviesiai skrudinta kava gali stipriau veikti LDL cholesterolį

Vidutinis skrudinimas:

• Kafestolio ir kahveolio kiekis – vidutinis
• Dažniausias pasirinkimas kasdieniam vartojimui
• Poveikis cholesterolio kiekiui priklauso nuo ruošimo būdo

Tamsus skrudinimas:

• Turi mažiausią kafestolio ir kahveolio kiekį
• Dalis diterpenų suyra dėl aukštos temperatūros
• Tačiau tamsus skrudinimas nepanaikina cholesterolio didėjimo rizikos, jei kava nefiltruota

Kas svarbiau: skrudinimo lygis ar paruošimo būdas?

Nors skrudinimo lygis turi įtakos diterpenų kiekiui, praktikoje kavos paruošimo būdas yra lemiamas veiksnys:

• Filtruota šviesiai skrudinta kava turi mažiau kafestolio ir kahveolio nei
  nefiltruota tamsiai skrudinta kava
• Popierinis filtras sulaiko didžiąją dalį diterpenų, nepriklausomai nuo skrudinimo
• Skrudinimas gali sumažinti kiekį dešimtimis procentų, bet filtravimas – beveik iki nulio

Todėl kalbant apie kavos poveikį cholesteroliui skrudinimo lygis laikomas antraeiliu veiksniu, palyginti su kavos ruošimo būdu ir suvartojamu kiekiu.

Kafestolio ir kahveolio kiekis skirtingos rūšies, skrudinimo lygio ir paruošimo būdo kavose: kas labiausiai didina cholesterolį?

Vertinant ryšį tarp kavos ir cholesterolio, svarbu suprasti, kad kavos poveikis kraujo lipidams priklauso ne nuo vieno veiksnio. Kavos pupelės rūšis, skrudinimo lygis ir paruošimo būdas kartu lemia, kiek kafestolio ir kahveolio patenka į vieną puodelį. Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti šie trys aspektai ir parodyta, kurios kavos rūšys labiausiai didina cholesterolio kiekį kraujyje, o kurios yra saugiausios.

Kafestolio ir kahveolio kiekis kavos puodelyje

Vertinamas 1 puodelis (~150–200 ml).
Kiekiai apytiksliai, remiantis mokslinių tyrimų tendencijomis.

Kavos rūšis (pupelė)	Skrudinimo lygis	Paruošimo būdas	Kafestolis + kahveolis (mg / 1 puodelyje)	Cholesterolio rizika
Arabika	Šviesus	Plikoma / turkiška kava (be filtro)	~7–9 mg	Labai didelė
Arabika	Šviesus	Prancūziškas presas	~6–8 mg	Labai didelė
Arabika	Vidutinis	Plikoma / turkiška kava	~6–8 mg	Labai didelė
Arabika	Vidutinis	Prancūziškas presas	~5–7 mg	Didelė
Arabika	Vidutinis	Moka kavinukas	~4–6 mg	Didelė
Arabika	Tamsus	Plikoma / turkiška kava	~4–6 mg	Vidutinė–didelė
Arabika + robusta	Vidutinis	Prancūziškas presas	~4–6 mg	Vidutinė–didelė
Robusta	Vidutinis	Plikoma / turkiška kava	~3–5 mg	Vidutinė
Arabika	Tamsus	Prancūziškas presas	~3–5 mg	Vidutinė
Arabika	Bet koks	Cold brew (be filtro)	~2–4 mg	Maža–vidutinė
Arabika	Vidutinis	Espresso (1 porcija)	~1–2 mg	Maža–vidutinė
Arabika	Bet koks	Cold brew (filtruota)	~0–0,5 mg	Labai maža
Arabika	Bet koks	Filtruota (popierinis filtras)	~0–0,2 mg	Minimali
Robusta	Bet koks	Filtruota (popierinis filtras)	~0–0,2 mg	Minimali
Bet kuri	Bet koks	Kava be kofeino (filtruota)	~0–0,2 mg	Minimali
Bet kuri	Bet koks	Tirpi kava	~0 mg	Nėra

Kaip teisingai skaityti lentelę:

• Didžiausia rizika – nefiltruota + šviesiai skrudinta arabika
• Vidutinė rizika – espresso, moka, robusta be filtro
• Mažiausia rizika – bet kuri kava su popieriniu filtru
• Paruošimo būdas visada svarbesnis nei pupelės rūšis ar skrudinimas

Pagrindinė išvada kalbant apie kavą ir cholesterolį – filtravimas beveik visiškai neutralizuoja kafestolio ir kahveolio poveikį, nepriklausomai nuo kavos rūšies ar skrudinimo lygio.

Skirtingais kavos aparatais ruoštos kavos poveikis cholesteroliui

Kalbant apie kavos poveikį cholesteroliui, labai svarbu atskirti ne tik kavos rūšį ar skrudinimą, bet ir kavos aparatų tipus. Skirtingi aparatai ruošia kavą skirtingu principu, o tai lemia, ar į puodelį patenka kafestolis ir kahveolis – pagrindiniai cholesterolį didinantys kavos junginiai.

Kafestolis ir kahveolis skirtingais kavos aparatais ruoštos kavos puodelyje

Kavos ruošimo būdas / aparatas	Ar naudojamas popierinis filtras	Kafestolis + kahveolis (mg / puodelyje)	Poveikis LDL cholesteroliui
Turkiška / plikoma kava (čezvė, užplikymas puodelyje)	Ne	~6–8 mg	Labai stipriai didina
Prancūziško preso aparatas	Ne	~5–7 mg	Stipriai didina
Moka kavinukas	Ne	~4–6 mg	Didina
Cold brew (be filtro)	Ne	~2–4 mg	Gali didinti
Espresso aparatas (automatinis, pusiau automatinis)	Ne	~1–2 mg	Nedidelis–vidutinis poveikis
Kapsulinis kavos aparatas	Ne	~1–2 mg	Nedidelis–vidutinis poveikis
Cold brew (filtruota)	Taip	~0–0,5 mg	Minimalus poveikis
Lašelinės (filtruotos kavos) aparatas	Taip	~0–0,2 mg	Beveik nedidina
Lašelinė kava be kofeino (filtruota)	Taip	~0–0,2 mg	Nedidina
Tirpi kava	Gamybos metu pašalinama	~0 mg	Nedidina

Kaip teisingai interpretuoti šią lentelę:

• Didžiausią cholesterolio didėjimą sukelia nefiltruota kava, nepriklausomai nuo aparato
• Espresso ir kapsulinė kava turi mažiau diterpenų, bet kasdien geriant kelis puodelius poveikis sumuojasi
• Popierinis filtras beveik visiškai pašalina kafestolį ir kahveolį
• Americano nėra filtruota kava – tai espresso + vanduo

Espresso tipo kavos aparatai (automatiniai ir pusiau automatiniai)

Šiai grupei priklauso dauguma namuose ir kavinėse naudojamų aparatų, kurie ruošia:

• espresso,
• americano,
• cappuccino,
• latte.

Poveikis cholesterolio kiekiui:

• kava ruošiama be popierinio filtro,
• naudojamas aukštas slėgis,
• kafestolis ir kahveolis patenka į gėrimą.

Nors viena espresso porcija turi palyginti nedidelį diterpenų kiekį, 2–3 espresso per dieną jau gali turėti reikšmingą poveikį LDL cholesterolio didėjimui, ypač jautresniems žmonėms.

Svarbu suprasti, kad americano nėra filtruota kava – tai espresso, praskiestas vandeniu, todėl cholesterolio atžvilgiu jis vertinamas taip pat kaip espresso.

Kapsuliniai kavos aparatai

Kapsuliniai aparatai veikia panašiu principu kaip espresso aparatai:

• nėra popierinio filtro,
• naudojamas spaudimas,
• diterpenai patenka į kavą.

Poveikis cholesterolio kiekiui labai panašus į espresso. Reguliariai vartojant kapsulinę kavą kelis kartus per dieną, ryšys tarp kavos ir cholesterolio tampa kliniškai reikšmingas.

Lašeliniai (filtruotos kavos) aparatai

Lašeliniai aparatai yra geriausias pasirinkimas cholesterolio atžvilgiu, nes:

• naudojamas popierinis filtras,
• kafestolis ir kahveolis sulaikomi filtre,
• kava lėtai perkošiama.

Tokiu būdu ruošta kava:

• beveik nedidina LDL cholesterolio,
• tinka net žmonėms, kuriems jau nustatytas padidėjęs cholesterolis,
• leidžia išlaikyti kavos naudą be reikšmingos rizikos.

Kombinuoti kavos aparatai

Kai kurie aparatai turi ir espresso, ir filtruotos kavos funkcijas. Tokiu atveju:

• espresso režimas – laikomas nefiltruotu, galinčiu didinti LDL,
• filtruotos kavos režimas – laikomas saugiu cholesterolio atžvilgiu.

Čia lemiamas veiksnys nėra pats aparatas, o pasirinkta paruošimo programa.

Apibendrinimas

Vertinant kavos aparatų poveikį cholesteroliui, galioja paprasta taisyklė:

• Espresso ir kapsuliniai aparatai → nefiltruota kava → gali didinti LDL
• Lašeliniai aparatai su popieriniu filtru → beveik nedidina cholesterolio

Todėl, jei norite gerti kavą kasdien ir kartu rūpintis cholesterolio rodikliais, svarbiausia ne aparato kaina ar prekės ženklas, o ar naudojamas popierinis filtras ir koks kavos ruošimo būdas pasirenkamas.

Kiek kavos galima gerti, jei padidėjęs cholesterolis?

Kalbant apie kavą ir cholesterolį, vienas dažniausių klausimų – kiek kavos galima gerti saugiai, jei kraujyje nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis. Atsakymas nėra visiškai vienodas visiems, tačiau yra aiškios gairės, kurios padeda sumažinti neigiamą poveikį lipidų balansui.

Kiekis per dieną

Esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui, rekomenduojama:

• apsiriboti 1–2 puodeliais kavos per dieną,
• rinktis filtruotą arba tirpią kavą,
• vengti nefiltruotos kavos kasdienio vartojimo.

Toks kiekis dažniausiai neturi reikšmingo poveikio LDL cholesterolio didėjimui, ypač jei bendra mityba yra subalansuota. Svarbu suprasti, kad ryšys tarp kavos ir cholesterolio stiprėja didėjant ne tik kavos kiekiui, bet ir kafestolio bei kahveolio koncentracijai gėrime.

Ar svarbu laikas – rytas ar tuščiu skrandžiu?

Kavos vartojimo laikas taip pat gali turėti įtakos organizmo reakcijai. Geriant kavą tuščiu skrandžiu, ypač ryte:

• gali būti labiau dirginamos kepenys ir virškinimo sistema,
• gali sustiprėti hormoninė ir metabolinė reakcija,
• kai kuriems žmonėms pasireiškia didesni lipidų rodiklių svyravimai.

Jei cholesterolis padidėjęs, kavą rekomenduojama gerti po valgio arba kartu su maistu, vengiant jos kaip pirmo ryto gėrimo tuščiu skrandžiu. Tai ypač aktualu žmonėms, kurių kepenys jautriau reaguoja į kofeiną.

Individualūs skirtumai: genetika ir kepenų būklė

Ne mažiau svarbūs yra individualūs organizmo skirtumai, kurie lemia, kaip stipriai kava veikia cholesterolio kiekį kraujyje. Skirtingiems žmonėms kavos poveikis gali labai skirtis dėl:

• genetinių ypatumų, susijusių su cholesterolio ir kofeino apykaita,
• kepenų būklės, ypač esant riebalinei kepenų ligai ar tulžies sąstoviui,
• bendro uždegiminio fono organizme.

Dėl šios priežasties tema kava ir cholesterolis turėtų būti vertinama individualiai – jei pastebima, kad reguliariai geriant kavą LDL cholesterolis kyla, net ir laikantis rekomenduojamo kiekio, verta peržiūrėti kavos rūšį, ruošimo būdą arba daryti pertraukas.

Ar kava gali būti naudinga širdžiai?

Nors tema kava ir cholesterolis dažnai aptariama neigiamame kontekste, moksliniai tyrimai rodo, kad tinkamai vartojama kava gali turėti ir teigiamą poveikį širdies bei kraujagyslių sistemai. Svarbiausia – suprasti, kada kava veikia palankiai, o kada jos rizika pradeda nusverti naudą.

Antioksidantai

Kava yra vienas didžiausių antioksidantų šaltinių kasdienėje mityboje. Joje gausu polifenolių, kurie padeda:

• neutralizuoti laisvuosius radikalus,
• apsaugoti kraujagyslių sieneles nuo oksidacinio streso,
• mažinti LDL cholesterolio oksidaciją, kuri laikoma vienu svarbiausių aterosklerozės vystymosi veiksnių.

Būtent oksiduotas LDL yra pavojingiausias širdžiai, todėl šiuo požiūriu kava gali turėti apsauginį poveikį, jei vartojama saikingai.

Uždegimo mažinimas

Lėtinis uždegimas yra glaudžiai susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis. Kai kurie kavos junginiai pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir gali:

• padėti sumažinti uždegiminius žymenis organizme,
• pagerinti kraujagyslių endotelio funkciją,
• palaikyti stabilesnį metabolinį foną.

Tai ypač aktualu žmonėms, kurių padidėjęs cholesterolis siejamas su uždegimu, o ne vien su mitybos riebalų pertekliumi. Tokiais atvejais ryšys tarp kavos ir cholesterolio gali būti ne vien neigiamas, bet ir neutralus ar net palankus.

Kada kavos nauda „nusveria“ riziką?

Kavos poveikis širdžiai tampa palankesnis, kai:

• geriama filtruota kava,
• vartojamas saikingas kiekis (1–2 puodeliai per dieną),
• kava geriama be cukraus ir riebių priedų,
• nėra ryškaus genetinio polinkio į padidėjusį LDL cholesterolį.

Tokiu atveju kavos antioksidacinis ir priešuždegiminis poveikis gali nusverti galimą neigiamą įtaką cholesterolio apykaitai. Tačiau jei kava geriama dideliais kiekiais, nefiltruota arba su daug sočiųjų riebalų, rizika širdžiai gali viršyti naudą.

Apibendrinant, kava ir cholesterolis nėra vien tik rizikos tema – tinkamai parinkta ir saikingai vartojama kava gali tapti neutraliu ar net naudingesniu pasirinkimu širdies sveikatai.

Kam ypač verta riboti kavą dėl cholesterolio?

Nors daugeliui žmonių ryšys kava ir cholesterolis yra neutralus, yra tam tikros grupės, kurioms kavos vartojimą verta vertinti itin atsargiai. Šiais atvejais net ir nedideli kavos kiekiai ar netinkamas ruošimo būdas gali prisidėti prie LDL cholesterolio didėjimo ir pabloginti lipidų balansą.

Esant aukštam LDL cholesterolio kiekiui

Jeigu kraujo tyrimuose nustatytas padidėjęs LDL cholesterolis, kava gali tapti papildomu rizikos veiksniu, ypač jei:

• geriama nefiltruota kava,
• suvartojamas didelis kavos kiekis,
• kava geriama tuščiu skrandžiu.

Tokiais atvejais kavos poveikis kepenų cholesterolio apykaitai gali sustiprėti, todėl ryšys kava ir cholesterolis tampa kliniškai reikšmingas.

Esant šeiminei hipercholesterolemijai

Šeiminė hipercholesterolemija yra genetinė būklė, kai organizmas linkęs gaminti arba kaupti per didelį kiekį LDL cholesterolio nepriklausomai nuo mitybos. Esant šiai būklei:

• kepenų gebėjimas reguliuoti cholesterolį yra ribotas,
• bet koks papildomas poveikis gali dar labiau pabloginti rodiklius.

Dėl šios priežasties žmonėms, turintiems šeiminę hipercholesterolemiją, kava – ypač nefiltruota – gali turėti neproporcingai didelį neigiamą poveikį.

Esant kepenų apkrovai

Kepenys yra pagrindinis organas, reguliuojantis cholesterolio sintezę ir skaidymą. Esant kepenų apkrovai (riebalinė kepenų liga, tulžies sąstovis, padidėję kepenų fermentai):

• kafestolis ir kahveolis gali dar labiau slopinti cholesterolio šalinimą,
• sutrinka tulžies rūgščių apykaita,
• padidėja LDL cholesterolio koncentracija kraujyje.

Tokiais atvejais ryšys tarp kavos ir cholesterolio tampa glaudžiai susijęs su kepenų funkcine būkle.

Menopauzės laikotarpiu

Menopauzės metu moterų hormoniniai pokyčiai keičia lipidų apykaitą:

• natūraliai didėja LDL cholesterolis,
• mažėja apsauginis estrogenų poveikis širdžiai,
• organizmas tampa jautresnis išoriniams veiksniams, įskaitant kavą.

Todėl menopauzės laikotarpiu net ir anksčiau „nekenksminga“ kava gali pradėti turėti įtakos cholesterolio rodikliams. Tokiu metu ypač svarbu rinktis filtruotą kavą, riboti jos kiekį ir stebėti kraujo tyrimų pokyčius.

Ką daryti, jei norite gerti kavą, bet cholesterolis aukštas?

Jei aktuali tema kava ir cholesterolis, bet visiškai atsisakyti kavos nesinori, gera žinia ta, kad dažniausiai to ir nereikia. Tinkamai pakoregavus kavos vartojimo įpročius, galima sumažinti neigiamą poveikį cholesterolio rodikliams ir toliau mėgautis kavos skoniu.

Kavos ruošimo keitimas

Vienas svarbiausių žingsnių – pakeisti kavos ruošimo būdą. Jei cholesterolis padidėjęs, verta:

• rinktis filtruotą kavą su popieriniu filtru,
• vengti turkiškos, prancūziško preso, moka ar espresso kavos kasdienio vartojimo,
• atkreipti dėmesį, ar kavos aparate naudojamas popierinis filtras.

Toks pakeitimas leidžia ženkliai sumažinti kafestolio ir kahveolio kiekį puodelyje, todėl ryšys tarp kavos ir cholesterolio tampa daug silpnesnis.

Kiekio koregavimas

Net ir saugesnė kava gali turėti poveikį, jei geriama dideliais kiekiais. Esant aukštam cholesterolio kiekiui, rekomenduojama:

• apsiriboti 1–2 puodeliais kavos per dieną,
• vengti „nuolatinio gurkšnojimo“ visą dieną,
• stebėti cholesterolio rodiklius po kelių savaičių įpročių korekcijos.

Saikingas kiekis dažniausiai leidžia išlaikyti kavos naudą, neperžengiant rizikos ribos.

Mitybos sprendimai šalia kavos

Kavos poveikį cholesterolio apykaitai gali sustiprinti arba sušvelninti tai, su kuo ji geriama. Norint sumažinti neigiamą poveikį, verta:

• vengti kavos su riebiu pienu, grietinėle, sviestu ar kokosų aliejumi,
• rinktis augalinį pieną be pridėtinio cukraus,
• gerti kavą po valgio, kuriame gausu skaidulų (avižos, sėklos, daržovės).

Skaidulos padeda reguliuoti cholesterolio pasisavinimą, todėl kavos ir cholesterolio sąveika tampa palankesnė.

Alternatyvos: be kofeino, bet su skoniu

Jei norisi sumažinti kavos poveikį, bet neprarasti ritualo, galima rinktis alternatyvas:

• kava be kofeino (geriausia – filtruota),
• cikorijų gėrimas,
• skrudintų miežių ar gilių gėrimai.

Šie gėrimai suteikia panašų skonį ir aromatą, tačiau neturi kofeino ir neturi neigiamo poveikio cholesterolio kiekiui kraujyje.

Dažniausiai užduodami klausimai apie kavą ir cholesterolį

Ar kava didina cholesterolį?

Kava ir cholesterolis nėra tiesiogiai susiję visais atvejais. Pati kava cholesterolio neturi, tačiau joje esantys junginiai – kafestolis ir kahveolis – gali didinti LDL cholesterolio kiekį kraujyje. Šis poveikis labiausiai pasireiškia geriant nefiltruotą kavą, o filtruota kava dažniausiai cholesterolio nedidina.

Kokia kava labiausiai kelia cholesterolį?

Didžiausią poveikį cholesterolio kiekiui turi:

• turkiška kava,
• prancūziško preso kava,
• espresso ir moka kava,
• kava su sviestu ar kokosų aliejumi.

Šios kavos rūšys turi daugiau kafestolio ir kahveolio, todėl ryšys kava ir cholesterolis tampa ryškesnis.

Ar filtruota kava saugi, jei cholesterolis aukštas?

Taip, filtruota kava laikoma saugiausiu pasirinkimu. Popierinis filtras sulaiko didžiąją dalį cholesterolį didinančių junginių, todėl filtruota kava dažniausiai nedidina LDL cholesterolio, net jei geriama kasdien saikingais kiekiais.

Ar tirpi kava didina cholesterolį?

Tirpi kava turi labai mažą kafestolio ir kahveolio kiekį, todėl laikoma neutrali cholesterolio atžvilgiu. Svarbu rinktis paprastą tirpią kavą be cukraus ir riebalinių priedų.

Ar kava be kofeino turi įtakos cholesterolio kiekiui?

Kava be kofeino cholesterolio atžvilgiu veikia panašiai kaip įprasta kava – poveikį lemia ne kofeinas, o ruošimo būdas. Filtruota kava be kofeino dažniausiai nedidina cholesterolio.

Kiek kavos galima gerti, jei LDL cholesterolis padidėjęs?

Jei LDL cholesterolis padidėjęs, rekomenduojama:

• ne daugiau kaip 1–2 puodeliai kavos per dieną,
• rinktis filtruotą arba tirpią kavą,
• vengti nefiltruotos kavos kasdienio vartojimo.

Tokiu atveju ryšys kava ir cholesterolis dažniausiai tampa minimalus.

Ar kava su pienu ar grietinėle blogina cholesterolio rodiklius?

Pats pienas mažais kiekiais reikšmingos įtakos neturi, tačiau riebi grietinėlė, sviestas ar kokosų aliejus gali didinti LDL cholesterolį. Jei cholesterolis aukštas, kavą geriau gerti be riebių priedų arba rinktis augalinį pieną be cukraus.

Ar verta visiškai atsisakyti kavos dėl cholesterolio?

Daugeliu atvejų visiškai atsisakyti kavos nereikia. Pakanka pakeisti kavos ruošimo būdą, kiekį ir stebėti kraujo tyrimų rodiklius. Tik esant ryškiam LDL padidėjimui ar genetinei hipercholesterolemijai kavos ribojimas gali būti griežtesnis.

Kada verta atlikti cholesterolio tyrimus, jei geriama kava?

Jei keičiate kavos vartojimo įpročius, cholesterolio tyrimus verta pakartoti po 4–8 savaičių. Tai leidžia įvertinti, kaip konkretus kavos tipas veikia būtent Jūsų organizmą.

Išvada

Kava ir cholesterolis susiję ne dėl kofeino, o dėl kavos sudėtyje esančių diterpenų – kafestolio ir kahveolio, kurie gali didinti LDL (blogąjį) cholesterolį. Tačiau svarbiausia žinia tokia: ne visa kava veikia vienodai, o didžiausią skirtumą lemia kavos paruošimo būdas.

Jei norite gerti kavą ir kartu rūpintis cholesterolio rodikliais, pirmiausia įvertinkite, ar Jūsų kava yra filtruota. Popierinis filtras sulaiko didžiąją dalį kafestolio ir kahveolio, todėl filtruota kava (lašelinė, ruošta su popieriniu filtru) daugeliui žmonių yra saugi ir dažniausiai nedidina cholesterolio. Taip pat dažniausiai neutraliai veikia tirpi kava ir filtruota kava be kofeino.

Įpročius verta peržiūrėti, jei Jūsų kasdienybėje dominuoja nefiltruota kava (plikoma/turkiška, prancūziškas presas, moka) arba jei dažnai geriate espresso tipo kavą (ypač kelias porcijas per dieną). Tokiais atvejais diterpenų kiekis puodelyje gali būti pakankamas, kad ilgainiui pastebimai kiltų LDL. Ypač svarbu būti atidiems, jei jau turite aukštą LDL, šeiminę hipercholesterolemiją, kepenų apkrovą ar esate menopauzės laikotarpyje – tada organizmas dažnai jautriau reaguoja net į mažesnius pokyčius.

Praktinis sprendimas dažniausiai paprastas: pereikite prie filtruotos kavos, sumažinkite kiekį iki 1–2 puodelių per dieną, venkite „bulletproof“ tipo kavos su sviestu ar kokosų aliejumi ir stebėkite rodiklius po 4–8 savaičių. Taip galite išlaikyti kavos ritualą, pasinaudoti jos antioksidantais ir kartu sumažinti riziką lipidų balansui.

Galutinė išvada: kavos bijoti nereikia – reikia suprasti, kokią kavą geriate – svarbiausias pasirinkimas yra ne pupelės, ne skrudinimas ir ne „stiprumas“, o filtravimas.

Būkite sveiki!

Šaltiniai

• Harvard T.H. Chan School of Public Health – Coffee and Health
  https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/coffee/
  Šiame šaltinyje apžvelgiamas kavos poveikis sveikatai, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemą, cholesterolio rodiklius bei skirtumus tarp filtruotos ir nefiltruotos kavos. Plačiai aptariami kavos sudėtyje esantys biologiškai aktyvūs junginiai.
• European Journal of Clinical Nutrition – Coffee diterpenes and serum cholesterol
  https://www.nature.com/articles/1600995
  Mokslinis straipsnis, kuriame nagrinėjama, kaip kafestolis ir kahveolis veikia cholesterolio apykaitą, kodėl nefiltruota kava didina LDL cholesterolį ir kuo skiriasi skirtingi kavos ruošimo būdai.
• American Heart Association – Is coffee good for your heart?
  https://www.heart.org/en/news/2018/09/28/is-coffee-good-for-you
  Šaltinyje apžvelgiama, kada kava gali būti naudinga širdžiai, aptariamas saikingas kavos vartojimas, antioksidantų nauda ir galimos rizikos žmonėms, turintiems padidėjusį cholesterolį.
• BMJ (British Medical Journal) – Coffee consumption and cardiovascular health
  https://www.bmj.com/content/359/bmj.j5024
  Didelės apimties apžvalga, kurioje vertinamas kavos vartojimo ryšys su širdies ir kraujagyslių ligomis, cholesterolio pokyčiais ir bendru mirtingumu.
• National Institutes of Health (NIH) – Coffee and cholesterol metabolism
  https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/
  PubMed duomenų bazėje pateikiami tyrimai apie kavos poveikį kepenų funkcijai, tulžies rūgščių apykaitai ir cholesterolio sintezei, ypatingą dėmesį skiriant kafestoliui ir kahveoliui.
• EFSA – Caffeine and health
  https://www.efsa.europa.eu/en/topics/topic/caffeine
  Europos maisto saugos tarnybos apžvalga apie kofeino poveikį organizmui, saugias vartojimo dozes ir individualius skirtumus, kurie svarbūs vertinant kavos poveikį cholesterolio rodikliams.
• Mayo Clinic – Coffee and cholesterol
  https://www.mayoclinic.org/healthy-lifestyle/nutrition-and-healthy-eating/in-depth/coffee-and-cholesterol/art-20045716
  Praktinis, pacientams skirtas šaltinis, aiškinantis, kokia kava labiausiai didina cholesterolį, kodėl filtruota kava yra saugesnė ir kiek kavos galima gerti esant padidėjusiam LDL.